Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Švedija ir Lietuva kartu remia Jungtinių Tautų vertybes

Sukurta 2017.10.24 / Atnaujinta 2017.10.24 15:51

Dažnai girdime vietovių pavadinimus, naujausioje pasaulio istorijoje siejamus su žiaurumais: Gernika, Babij Jaras, Šarpevilis, Treblinka, Hirošima, Halabja, Ruanda, Srebrenica ir, visai neseniai,  Alepas ir Jemenas. Kančias patyrusiųjų prisiminimai yra pernelyg skaudūs, šis sąrašas – pernelyg ilgas.

Po kiekvieno nusikaltimo žmogiškumui mes sakome „daugiau niekada“. Deja, vis daugiau pavadinimų įtraukiama į šį sąrašą. Daugybė konfliktų prasidėjo ne todėl, kad nepastebėjome jų užuomazgų. Izoliacijos, marginalizacijos, žmogaus teisių pažeidimų ir politinės, socialinės bei ekonominės nelygybės ženklų sunku nepastebėti. Konfliktai kilo, nes nesugebėjome laiku reaguoti į šiuos ženklus. Tenka pripažinti, kad mūsų pasirinkimai įtakoja konfliktus ir smurtą. Šiandien, Jungtinių Tautų dieną, mes kviečiame kiekvieną prisidėti prie to, kad šiame sąraše nebūtų naujų įrašų.

Šią žinią skelbiame tuo metu, kai smurto ir konfliktų pasaulyje vis daugėja. Nauja Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų ataskaita[1] rodo, kad šiemet smurtas palietė daugiau valstybių nei bet kuriais kitais metais per paskutinį trisdešimtmetį. Nuo 2010-ųjų smurtinių konfliktų skaičius patrigubėjo, o konfliktų paliestų žmonių skaičius išaugo drastiškai. Šios tendencijos pasekmės siaubingos – šimtai tūkstančių aukų ir 65 milijonai pabėgėlių, iš kurių dauguma priversti bėgti būtent dėl kruvinų konfliktų. Iki 2030-ujų daugiau nei pusė pasaulio skurstančiųjų gali būti valstybėse, kuriose aukštas smurto lygis. Jei norime apsaugoti ateities kartas nuo smurto siaubo, karų ir konfliktų, turime veikti dabar.

Šiandien Švedijos ambasada kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Rytų Europos studijų centru rengia Jungtinių Tautų simuliaciją Vilniuje. Jos metu Lietuvos studentai mokysis tarptautinio bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo būdų ir to, kaip ginti Jungtinių Tautų vertybes.

Tikime, kad, siekiant užkirsti kelią žiaurumui ateityje, Jungtinių Tautų dėmesys turi būti nukreiptas į  šias sritis:

Pirmiausia, giluminės konfliktų ir smurto priežastys yra sudėtingos ir jų yra daugybė. Todėl siekiant tvarios taikos ir vystymosi visa Jungtinių Tautų sistema turi būti labiau integruota. Ši integracija  apima ir sąsajų tarp taikos, saugumo ir vystymosi, taip pat klimato kaitos, migracijos ir nelygybės suvokimą. Taip pat turėtume pripažinti moterų ir jaunų žmonių vaidmenį taikai išlaikyti.

Antra,  perspėjimus turi sekti prevenciniai veiksmai, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Rizikų įvertinimas, smurtinių konfliktų prevencija ir taikos stiprinimas turi būti sustiprinti visame Jungtinių Tautų darbe. Privalome aiškiau identifikuoti ir reaguoti į gilumines konfliktų priežastis bei grėsmes taikai ankstyvose jų fazėse bei sustiprinti atskirų valstybių pajėgumą įveikti ateities iššūkius.

Trečia ir svarbiausia – taiką gali pasiekti tik konflikte dalyvaujančios šalys. Kaip tarptautinė bendruomenė, turime dėti visas pastangas kurdami taikias visuomenes. Kai konflikte dalyvaujančios šalys žengia taikos keliu, jos negali eiti vienos. Tai svarbu kiekvienoje konflikto ciklo stadijoje. Regioninis bendradarbiavimas atlieka labai svarbų vaidmenį.

Jungtinės Tautos buvo sukurtos „palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“ ir turėtų visais būdais ir kasdien įgyvendinti šį įpareigojimą.

Vis dėlto, nepaisant kylančių konfliktų ir išaugusio smurto visame pasaulyje, daugelio žmonių gyvenimas gerėja. Per mūsų gyvenimą milijonai žmonių išsivadavo iš skurdo. Dabar galime išgydyti daugiau ligų nei bet kada iki šiol. Vis daugiau vaikų pasaulyje lanko mokyklą. Negalime pamiršti šių dalykų. Neturime ir negalime leisti kylantiems konfliktams ir smurtui užgožti didžiulių laimėjimų, kuriuos pasiekėme. Būtent todėl konfliktų rizikų suvokimas turi atsispindėti visuose Jungtinių Tautų darbuose.

Užkirsdami kelią konfliktams mes ne tik išvengiame didžiulių kančių, kurias į valstybes, visuomenes ir šeimas atneša karas, bet ir išsaugojame vystymosi pasiekimus, taupome išteklius ir kuriame pagrindą taikioms, teisingoms ir įtraukiančioms visuomenėms, kurioms įsipareigojome Tvaraus vystymosi darbotvarkėje 2030. Mėginimai iš anksto sustabdyti nelaimes visuomet atsiperka. Nieko nedarymas kainuoja per daug.

Taigi užtikrinkime, kad naujos vietovės nebūtų įtraukti į baisiausių naujausiųjų laikų žiaurumų sąrašą. Kiekvienas naujas įrašas yra nesėkmė. Ateities kartos vertins mus pagal tai, kaip įveiksime šį iššūkį.

Maria Christina Lundqvist,
Švedijos ambasadorė Lietuvoje

Neris Germanas
Lietuvos užsienio reikalų viceministras

 

[1] Pathways for Peace: Inclusive Approaches to Preventing Violent Conflict, launched on 21 September 2017

Susijusios naujienos Visos naujienos »

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas liepos 26 dieną paskelbė savo baigiamąsias išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos ketvirtojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Lietuvos užsienio reikalų viceministro Nerio Germano vadovaujama vyriausybinė delegacija pristatė liepos 10–11 dienomis Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 123-iojoje sesijoje.

Daugiašaliai santykiai »
Ruškus foto.jpg

Birželio 12 dieną Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje vykusiuose rinkimuose į Neįgaliųjų teisių komitetą Lietuvos atstovas profesorius Jonas Ruškus perrinktas antrai kadencijai. Surinkęs daugiausiai balsų iš visų kandidatų, Lietuvos kandidatas buvo išrinktas jau pirmajame rinkimų ture. Rinkimuose dėl 9 nepriklausomų ekspertų vietų 2019-2022 metų kadencijai varžėsi net 22 kandidatai. Į komitetą taip pat išrinkti ekspertai iš Nigerijos, Australijos, Šveicarijos, Korėjos Respublikos, Ganos, Brazilijos, Meksikos ir Indonezijos.

Naujienos »

Profesorius Dainius Pūras, Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą,  birželio 5 dieną išrinktas JT Žmogaus teisių tarybos Specialiųjų procedūrų koordinavimo komiteto pirmininku.  Šiose pareigose jis koordinuos apie 80 nepriklausomų JT ekspertų, įgyvendinančių organizacijos mandatus žmogaus teisių srityje, veiklą.

Daugiašaliai santykiai »

Gegužės 16-18 dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankysis Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke bei pasisakys aukšto lygio Saugumo Tarybos debatuose, skirtuose aptarti tarptautinės teisės vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą.

JT Saugumo Taryba »
UNECE HLPF 2018-III-01.jpg

Kovo 1 dieną Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Europai (UNECE) Regioniniame tvaraus vystymosi forume Lietuvos delegacija pristatė nacionalinį Lietuvos veiksmų planą įgyvendinant JT 2030 metų darbotvarkę bei siekiant JT tvaraus vystymosi tikslų.

Daugiašaliai santykiai »

Gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas, kurios taip pat atspindi ir ilgalaikę bendrą Europos Sąjungos poziciją.

Daugiašaliai santykiai » Kalbos, pareiškimai »

Naujienlaiškio prenumerata