ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Jungtinės Tautos

Sukurta 2014.01.29 / Atnaujinta 2014.03.14 10:25

Jungtinės Tautos (toliau – JT) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės (šiuo metu - 193 valstybės). Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – JT Chartija. Vadovaujantis JT Chartija yra įsteigti šeši pagrindiniai JT organai: Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC), ir Sekretoriatas - yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – Nyderlandų mieste Hagoje.

Daugiau informacijos apie JT ir jos organus galite rasti čia:

Lietuva ir Jungtinės Tautos

Lietuva JT nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d. (kartu su Estija ir Latvija).

Lietuva aktyviai prisideda prie JT veiksmų:

  • taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo,
  • tarptautinės humanitarinės teisės,
  • ginklų kontrolės ir nusiginklavimo,
  • žmogiškojo saugumo,
  • tvaraus ekonominio ir socialinio vystymo,
  • gero valdymo,
  • žmogaus teisių užtikrinimo ir kitose srityse.

Daugiau informacijos apie Lietuvos darbą JT galite rasti Lietuvos nuolatinės misijos JT internetiniame puslapyje.

Lietuvos indėlis į JT taikos palaikymo operacijas

Lietuva aktyviai dalyvauja JT vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose. 1997 m. Lietuva prisijungė prie JT taikos palaikymo operacijų Greitojo reagavimo sistemos (Standby Arrangements System), pagal kurią Lietuvos policininkai ir kariškiai siunčiami į taikos palaikymo misijas.

Nuo 1994 m. Lietuva dalyvavo šiose JT taikos palaikymo misijose:

  • JT apsaugos pajėgos Kroatijoje (United Nations Protection Force in Croatia – UNPROFOR),
  • JT Pereinamoji administracija Rytų Slavonijai, Baraniai ir Vakarų Sirmiumui (United Nations Transitional Administration for Eastern Slavonia, Baranja and Western Sirmium – UNTAES),
  • JT civilinė policijos paramos grupė Kroatijoje (United Nations Civilian Police Support Group in Croatia – UNPSG),
  • JT misija Bosnijoje ir Hercegovinoje (United Nations Mission in Bosnia and Herzegovina – UNMIBH),
  • JT pagalbos misija Afganistane (United Nations Assistance Mission in Afghanistan – UNAMA),
  • JT pagalbos misija Irakui (United Nations Assistance Mission for Iraq – UNAMI),
  • JT stebėtojų misija Gruzijoje (United Nations Observer Mission in Georgia – UNOMIG),
  • JT laikinoji administracijos misija Kosove (United Nations Interim Administration Mission in Kosovo – UNMIK),
  • JT stabilizavimo misijoje Haityje (United Nations Stabilization Mission in Haiti – MINUSTAH),
  • JT priežiūros misijoje Sirijoje (United Nations Supervision Mission in Syria – UNSMIS),
  • JT taikos palaikymo pajėgose Kipre (United Nations Peacekeeping Force in Cyprus – UNFICYP),
  • JT misijoje Liberijoje (United Nations Mission in Liberia – UNMIL),
  • JT logistikos bazėje Brindizyje, Italijoje (United Nations Logistics Base – UNLB).

Lietuvos kariškiai taip pat tarnavo operacijų vadavietėse JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, EUFOR Tchad/RCA Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje.

Nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas

Lietuva aktyviai veikia ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo srityje. Lietuva yra prisijungusi prie visų pagrindinių šios srities bei tarptautinės humanitarinės teisės teisinių instrumentų.

Lietuva ne kartą buvo išrinkta į Įprastinės ginkluotės konvencijos srityje veikiančius organus ir pirmininkavo antrajai Įprastinės ginkluotės konvencijos protokolo dėl likusių karo sprogmenų šalių narių konferencijai.

Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių prisijungė prie Minų uždraudimo sutarties ir aktyviai dirba šioje srityje. Lietuva dar 2004 m. sunaikino priešpėstinių minų atsargas, o 2011 m. buvo Otavos konvencijos priešpėstinių minų atsargų sunaikinimo komiteto bendrapirmininkė.

Pastaraisiais metais Lietuva įvykdė keliolika nusiginklavimo projektų, tarp jų – sprogmenų atsargų sunaikinimo Afganistane ir minų ir lengvų ginklų sunaikinimo Centrinėje ir Rytų Europoje.

2008 m. Lietuva pirmininkavo Trečiajam dvimečiam šalių susitikimui, kuriame buvo svarstoma Veiksmų programa kovai su nelegalia lengvųjų ginklų prekyba.

2013 m. gruodžio 20 d. JT GA konsensusu priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją „Bendradarbiavimo priemonės žinių apie jūroje paskandintų cheminės amunicijos daromą poveikį aplinkai įvertinimui ir plėtrai (A/RES/68/208). Rezoliucija kviečia šalis nares ir tarptautines organizacijas glaudžiai bendradarbiauti vertinant jūroje paskandinto cheminio ginklo grėsmę aplinkai. Lietuva pirmą kartą teikė panašią rezoliuciją 2010 m. gruodžio mėnesį (A/RES/65/149).

2013 m. birželio 4 d. Lietuva kartu su daugiau kaip 60 kitų valstybių atstovų pasirašė Ginklų prekybos sutartį (Arms Tread Treaty – ATT), kuria pirmą kartą nustatomos tarptautinės prekybos įprastiniais ginklais taisyklės ir siekiama pažaboti nelegalius sandorius.

Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo politikoje rasite čia.

Žmogaus teisės

Lietuva yra prisijungusi prie visų pagrindinių teisinių instrumentų žmogaus teisių srityje, tarp jų ir šešių pagrindinių Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų ir kitų visuotinių ir regioninių žmogaus teisių instrumentų.

Daugiau informacijos rasite: čia

Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai

Per gana trumpą laiką atgavusi nepriklausomybę Lietuva transformavosi iš pagalbos gavėjos į pagalbos teikėją. Lietuvos oficiali parama vystymui per pastaruosius metus išaugo kelis kartus.

Lietuvos užsibrėžtas tikslas 2015 m. – pasiekti, kad oficiali parama vystymuisi 2015 m. siektų 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Lietuva teikia paramą demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių, gero valdymo ir įstatymo viršenybės, ekonominės plėtros, eurointegracijos procesų bei administracinių gebėjimų stiprinimo sektoriuose. Lietuva plečia paramos teikimo geografiją: pradėjusi nuo kelių projektų Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze, dabar ji koncentruojasi į Afganistaną ir Artimuosius Rytus.

Siekdama prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų likviduojant humanitarinių krizių padarinius, Lietuva taip pat teikia humanitarinę pagalbą.

Pastaraisiais metais, humanitarinė pagalba buvo skirta Afganistanui, Baltarusijai, Kinijai, Čekijai, Gruzijai, Indonezijai, Iranui, Irakui, Japonijai, Kirgizijai, Libijai, Libanui, Moldovai, Mianmarui, Pakistanui, Lenkijai, Rumunijai, Rusijos Federacijai, Turkijai, Ukrainai.

Daugiau informacijos rasite: čia

Lietuvos narystė JT Saugumo Taryboje

JT Saugumo Taryba (toliau – toliau JT ST) yra vienas svarbiausių JT organų. Lietuva 2013 m. spalio 17 d., kartu su Čadu, Čile, Jordanija ir Nigerija, buvo išrinkta į JT ST kaip nenuolatinė narė dvejų metų kadencijai, kuri prasidėjo 2014 m. sausio 1 d.

Naryste JT ST Lietuva siekia pademonstruoti brandžią ir aktyvią užsienio politiką, prisidėti prie tarptautinei taikai ir saugumui iškylančių klausimų svarstymo, didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, įtvirtinti Lietuvą kaip matomą ir įtakingą regioninę valstybę.

Daugiau informacijos: Lietuvos darbas JT ST.

Lietuvos pirmininkavimas ECOSOC

ECOSOC yra trečias pagal svarbą JT organas po Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos. Lietuva ECOSOC nare buvo išrinkta dvejų metų kadencijai 2005-2007 metais. 2006 m. Lietuva buvo išrinkta šios organizacijos vicepirmininke, o 2007 m. sausio 17 d. Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT, ambasadorius Dalius Čekuolis, vienerių metų kadencijai išrinktas ECOSOC pirmininku.

Lietuvos pirmininkavimo metu pasiekti svarbūs rezultatai įgyvendinant ECOSOC reformą:

  • sėkmingai surengtas ECOSOC susitikimas su pasaulio finansinėmis institucijomis,
  • pasisekimo sulaukė pagrindinė tris savaites Ženevoje trukusi sesija,
  • pasiteisino pirmą kartą organizuota ECOSOC ministrų lygio vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūra,
  • inauguruotas Vystymosi bendradarbiavimo forumas.

Lietuvos pastangomis klimato kaitos tema įtraukta į ECOSOC darbotvarkę, o JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas Lietuvos pirmininkavimą ECOSOC įvertino teigiamai.

Pirmininkavimas ECOSOC nemažai prisidėjo prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo pasaulinėje arenoje. Postas buvo svarbus Lietuvai tarptautinio reikšmingumo, autoriteto įtvirtinimo, patikimumo įgijimo prasme. Pirmininkaudama tokiam daugiašaliam forumui Lietuva įgavo neįkainojamos patirties – vadovauti debatams, kuriuose susiduria arba atsispindi viso pasaulio valstybių interesai, ir geriau pasirengti darbui kituose tarptautiniuose forumuose.

Svarbiausi Lietuvos atstovų pasisakymai JT

 

Naujienlaiškio prenumerata