Apie ambasadą

Pirmoji Lietuvos diplomatinė atstovybė Sakartvele (1918–1921)

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, tūkstančiai lietuvių, karo nublokštų į Užkaukazę, susidūrė su rimtomis problemomis. Reikėjo nedelsiant organizuoti jų apskaitą ir aprūpinti kelionės dokumentais, kad jie galėtų grįžti namo. Todėl 1918 metų birželio 2 dieną Kaukazo lietuvių komitetas nutarė kreiptis į Lietuvos Tarybą, kad būtų įkurta oficiali Lietuvos atstovybė Užkaukazėje.

1918 metų liepos 23 dieną, po susitikimo su tuomečiu Lietuvos vadovu Antanu Smetona, Kaukazo lietuvių komiteto pirmininkas, Tbilisio 4-osios berniukų gimnazijos matematikos mokytojas Pranas Dailidė buvo įgaliotas kaip Lietuvos atstovas rūpintis visais tautiečiais, atsidūrusiais Kaukaze. Grįžęs į Sakartvelą, P. Dailidė 1918 metų rugpjūčio 30 dieną buvo akredituotas kaip Lietuvos Valstybės atstovas prie Sakartvelo vyriausybės.

Pasak archyvinių dokumentų, vizuotų 1918 metų lapkričio 30 dieną, pirmoji Lietuvos atstovybė įsikūrė Tbilisio centre, Kiročnaja g. 45 (dab. Mardžanišvili g. 45). Pasak kitų dokumentų, atstovybė galėjo įsikurti ir Aleksandrovis g. 37 (dab. Ninošvili g. 37), bet, turint galvoje šio pastato reprezentacinę būklę ir nedidelį (apie 100 metrų) atstumą nuo Kiročnaja gatvės, labiau tikėtina, kad „darbininkiškame“ raudonų plytų name Aleksandrovis g. 37 gyveno tik atstovybės vadovas mokytojas P. Dailidė. Apie tai bylotų ir vėlesni pačios atstovybės raštai Sakartvelo užsienio reikalų ministerijai, kuriuose nurodoma, kad, pavyzdžiui, atstovybės vairuotojas ir kurjeris gyvena Kiročni g. 45. Pirmosios Lietuvos Respublikos atstovybės Sakartvele sudėtį rasite čia.